adhidaivaṃ daivataṃ [adhiṣṭhātṛ daivaṃ-daivataṃ vā] 1 The presiding god or deity; adhidaivaṃkimucyate Bg. 8. 1, 4, 7. 30; śivādhidaivataṃ dhyāyet vahnipratyadhidaivataṃ; tamabhinaṃdaṃti… yaḥ adhidaivatamiva stauti K. 109. 2 The supreme deity or the divine agent operating in material objects.